prieplaka

príeplaka sf. (1), prýplaka (ž.) (1) Skdv, pryplakà (ž.) (3^a) 1. K, Grd, Pvn, Jdr, Lk, Pgr lentelė, ant kurios pasidedama linų sauja brukant, priebrukas, prieplukas: Ant prýplakos pasidedi linų saują i muši Šv. Pryplakà buvo pasidėti plakti Vn. Vyrai linus ant príeplakos numušė Rs. 2. NdŽ bangų mūša, smarkus bangavimas. 3. bangų plakama vieta: [Paplūdimiu] vadina pajūrio vietą tarp kopų ir prieplakos, kur ypač pavasarį ir rudenį vandeniu paplūsta GK1937,113. 4. scom. menk. mokantis prilįsti, prisiplakti žmogus: Tokios prieplakos greit neatsikratysi Nm. Vėl šis príeplaka atsitrenkė Šn. Šitą príeplaką tik pasiųst, kur pipirai auga! Alk. ║ kas prie ko pritapęs, priklydęs: Ta mergaitė ne jų – ji iš kažin kur atėjus príeplaka Vlkv. ║ pataikūnas, prisitaikėlis, parsidavėlis: Įvairūs prieplakos per šimtą žingsnių skrybėliukę prieš naują poną glemžė P.Cvir. Fašistiniai prieplakos šnarinėjo visur, netgi čia, kavinėje J.Dov. Demaskuokite reakcionierius ir fašistinius prieplakas (sov.) sp. ║ Ss, Mrj sugyventinis, paleistuvis: O, o, príeplaka prisiplakė prie vyrų Šn. Jis da pabuvo su tokia arti (beveik) prieplakutè, susilaukė da sūnaus iš jos Prn. Tas išėjo su savo prieplaka rš.